prišnekėti

prišnekėti
prišnekė́ti, prìšneka, -ė́jo 1. intr., tr. Š, NdŽ, Žvr, Upn, Msn daug prikalbėti, pripasakoti: Jis man visko prišnekė́jo DŽ1. Daug niekų prišnekė́ti, priževernoti, prizaunyti, priplepėti I. Tai prišnekė́jo, pripasakojo pilną maišą Prn. Maišus (daug) prišnekė́sme Aln. Pala pala, prišnekė́jai pilnas ausis, negaliu suprast, nė ką sakei Glv. Kuris galas atnešė tą bobą jau taip anksti? – pamanė jis susierzinęs. – Ar ne gana ji prišnekėjo Katrei ausis?! I.Simon. Ai, prišnekė́jo: tenai gerai, tenai kiteip, o pasirodo, kaip dange, teip an žemės Mžš. Prìšneka visokius nebūčius, o toj ir klauso Pv. Ne tep yra, kap an jo prìšneka LKT235(Btr). Arba jis įžeidžia mane, arba aš jam prišneku bjauriausių dalykų, dėl kurių paskui norisi verkti J.Marcin. ^ Liežuvis be kaulo, galima visko prišnekėt LTR(Ds). | refl. I, DŽ1: Prisišnekė́jau, prisibuvau Pc. Nu gana, prisišnekė́jom geram mėnesiuo Krš. Gintautas, lyg niekur nedalyvaudamas, sočiai prisišnekėjo su kito krašto lietuviais ir patyrė juos žinant, kas darosi pasaulyje ir Tilžėje Vaižg. 2. tr. J, Rtr, KŽ, Vž šnekant įtikinti, prikalbinti: Vaiką lengva prišnekė́ti DŽ1. Pati negeria, o prišnekė́t greit gali Prn. Prišnekė́k liauties su tų vaistų gėrimais Krš. Prỹšneku, ka būtų geras [berniukas], nemuštųs Rdn. Nebuvo kaimynų, kas prišnekė́tų apsirūpyt Jrb. Kiek manei prišnekė́jo: nepasiduok [operuotis] – papjaus! O gyva! Bb. Ragana … prišnekėjo savo vyrą, kad avinėlį papjautų BsPIII59. | refl. tr. Žvr: Prysišnekė́jau, ka drabužių duotų – davė Grd. 3. tr. šnekant įteigti, įkalbėti: Niekas tau ligos neatneš ir neprišnekė̃s – daug kas man gali prišnekė́t?! Pv. ^ Sveikam ligą prišnekė́jo Kltn. | refl. tr.: Pats tei sakęs buvo, tai tei kai prisišnekė́jo bėdą Nm. Tu sau prisìšneki ligą Jz. 4. refl. Jrb prisigretinti, įsiteikti: Jo toks lankstus liežuvis, sugeba prie kiekvieno prisišnekė́t Mrj. 5. tr. MitII266(Grl), Alk, Lp prikišti, prikaišioti: Duodat, o paskui prìšnekat Gs. Visą algą atidavė, bet prišnekėjo, kad blogai dirbau ir neklusnus buvau Kt. Ką tu čia ma[n] vis prìšneki tą mergą?! Klvr. \ šnekėti; apšnekėti; atšnekėti; dasišnekėti; įšnekėti; iššnekėti; nušnekėti; pašnekėti; paršnekėti; peršnekėti; prašnekėti; prišnekėti; razsišnekėti; sušnekėti; užšnekėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • prišnekėti — vksm. Ji̇̀s mán vi̇̀sko prišnekėjo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • prikalbėti — prikalbėti, prìkalba, ėjo 1. intr., tr. prisakyti, prišnekėti, pripasakoti: Apie viską dabar prikalbėjom Grž. Par dienų nemetą prikalbėjau daug aš jai J. Žmonės visaip prìkalba Ėr. Ko tik žmonelės neprikalba! Blv. Prikalbėjo devynias galybes… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užšnekėti — užšnekėti, ùžšneka, ėjo NdŽ 1. intr. pradėti šnekėti: Prie visų tuoj apie tą skolę užšnekėjo Krs. Jis ùžšneka, kad tu išsižiotum tik (nori išprovokuoti) Mrj. 2. intr. N šnekant kreiptis į ką, užšnekinti. 3. intr. Pj pakalbėti, papasakoti: Kad… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apmesti — apmèsti, àpmeta, àpmetė 1. tr. metant apdėti, apkrauti iš viršaus: Vaikiai su mergoms bevaliūkaudami àpmetė daržingalė[je] su šienu šlajikes Šv. Apmetė duobę šakom Gs. Buvau su žemėms àpmestas (apverstas) Grg. | prk.: Dvariškiai beveizdint… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšnekėti — apšnekėti, àpšneka, ėjo 1. tr., intr. K, LL115,128 L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ aptarti, apsvarstyti: Kol visus reikalus aptarėm, apšnekėjom, i vakaras atėjo Ėr. Apšnekamųjų lietuviškų ir rusiškų žodžių šaknis bus ta pati LTI233. Jaunuomenė … apšneka savo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsipliurpti — atsipliur̃pti, ia (atsìpliurpia), atsìpliurpė šnek. 1. daug, iki soties atsigerti: Atsìpliurpėm to bizalako Rm. 2. daug, iki soties prišnekėti, prikalbėti: Tai atsìpliurpiau tame vakarelyje Trg. pliurpti; atsipliurpti; įsipliurpti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atšnekėti — atšnekėti, àtšneka, ėjo 1. intr. gerai, protingai kalbėti, atsakinėti į klausimus: Àtšneka kaip koks senis (apie protingą vaiką) Krš. Gerai àtšneka, o devyniasdešimt metų – neklysta kalbo[je] Krš. | refl.: Atsišneką̃s buvo piršlys Užv. Tas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dasišnekėti — ×dasišnekėti, dasìšneka, ėjo (hibr.) susitarti, susikalbėti: Kol dasìšneki su jais, bėda Vs. šnekėti; apšnekėti; atšnekėti; dasišnekėti; įšnekėti; iššnekėti; nušnekėti; pašnekėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iššnekėti — iššnekėti, ìššneka, ėjo 1. intr. NdŽ ilgą laiką šnekėti: Kiek jis iššnekėdavo, tai nei šuva tiek neišlot Pv. Kiek, būdavo, ìššneka [derėdamiesi], kol nuperka! Rmš. 2. tr., intr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ iškalbėti, išsakyti, išpasakoti: Išmalavau,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutabaluoti — šnek. 1. intr. Plt, Skd, Mrj, Lp nueiti, nuvažiuoti tabaluojant: I kur tie vaikai nutabalãvo? Grg. Nutàbalavau, sugaišau dieną i turiu grįžt Rs. 2. refl. Snt vaikštant nuvargti: Pardien nusitabalavaũ Ds. 3. tr. neatsargiai einant numinti:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”